S!KON XXVIII

Gavę užduotį “SINTEZĖ” – iškėlėme sau problemas: stagnacija, kurorto statuso praradimas, prarastas Rusnės miesto indentitetas, infrastruktūriškai neišplėtotas regionas, gyventojų apatija vietos privalumams, bei upės krantų potencialo neišnaudojimas.

Atlikome socialinį tyrimą bei apklausą su vietiniais gyventojais, domėjomės lankytinomis vietomis Rusnės miestelyje, ieškojome būdų sintezės pagalba duoti pradinę injekciją mirštančio miestelio gyventojams ir radome sprendimą – KĖDŽIŲ AKUPUNKTŪRĄ, reiškianti išvidinį, organišką ir visišką kelių pradų sujungimą. Kitaip tariant - naujų/senų elementų atsiradimas ir prigijimas pačioje visuomenėje.

Kultūrinės sintezės problemos negalima tinkamai išspręsti be tam tikro nusistatymo pačios kultūros atžvilgiu, todėl pradėjome ieškoti perspektyvių apleistų vietų, viešai matomų, bet tuo pačiu kuriančių gan intymią, saugią aplinką skirta jaukiam pokalbiui. Pasirinkome industrinę SALA SALOJE – norėdami, kad mūsų akupunktūra pjūvyje, puikiai įsilietų į istorinę Rusnės teritoriją, puikiai atspindinčią Rusnės indentitetą, turinčią vizualinį ryšį su aplinka, bei senaisiais medžiais ir gyventojų trobom, pabrėždami tautiškumą kaip konkrečią mūsų veikimo lytį.

Kiekviena kultūra, kol ji yra pajėgi gyventi, stengiasi plėstis. Mūsų tikslas buvo - provokacija: KĖDĖ kaip KOMUNIKACIJOS SIMBOLIS, įtraukiantis į kultūros varžybas ir kovą siekiant turėti raktą į gyventojų istoriją, tai yra ne kas kita kaip išvirkščioji harmonijos dėsnio pusė: atskiri elementai iš vienos kultūros išimti ir perkelti į šių dienų kultūros visuomenę, bei kultūrinį pasaulį, veikiantys jame kaip fermentai.

Siūloma programa:

- Miestelėnų indėlis į erdvių atgaivinimą;

- Principali reikšmė gyventojų gyvenime - kultūrinė sintezė;

- Esamų erdvių išnaudojimo galimybės nedidelėmis priemonėmis;

- KVIETIMAS bendruomenę POKALBIUI;

Į instaliaciją įtraukėme pačius gyventojus, jų asmeninius daiktus – kėdes, kiekvieną su sava istorija, tiek savininko, tiek pačios kėdės (užrašytą ant kėdės atkaltės). Jos tapo tarsi pakvietimai, „atvirutės“ kviečiančios prisėsti, pabendrauti, sukurti bendruomeniškumą, bei palikome indėlį nuo SIKON’o – mūsų grupės pagamintą naują kėdę, kuri tarsi tampa katalizatorius stiprinanti sąveiką tarp seno ir naujo, praeities ir ateities.

Išvados:

Supratome, kad žmogus yra ne tik kultūros kūrėjas. Žmogus yra ir formalinė kultūros priežastis, arba tasai pavyzdys, pagal kurį kultūra yra kuriama, o ŽMOGUS KULTŪRĄ KURIA PAGAL SAVE.